Kova su stresu – kaip tinkamai maitintis?

Stresas – visiškai natūralus organizmo gynybos būdas, veikiantis simpatinę smegenų dalį, kuri atsakinga už „kovok arba bėk” mechanizmą smegenyse. Tai priemonė padedanti apsisaugoti nuo aplinkoje tykančių pavojų. Todėl, stresas gali būti ne tik pozityvus, o taip pat ir puiki motyvacija(!) bei būtinybė tam, kad išgyventume.

Tačiau, šiais laikais, vis mažiau reikia galvoti apie išgyvenimą laukinėje gamtoje tarp žvėrių ir apsisaugojimą nuo kitų gamtoje tykančių pavojų. Atrodo, viskas lyg ir puiku, tačiau, šiandien vieni stresoriai, pakeitė kitus – darbas, finansiniai įsipareigojimai, santykiai arba bet kas, kam jaučiame didelę atsakomybę. Iš esmės, patiriamą įtampą reikėtų suprasti, kaip bet kokį aplinkos poveikį mūsų organizmui – staigūs aplinkos pokyčiai, nepilnavertė mityba, alkoholio vartojimas, fizinis krūvis, ligos, prasta miego kokybė. Galiausiai, pernelyg lengvai dirginantis streso mechanizmui arba dažnai susidūrus su daug stresorių vienu metu, iškyla didelė rizika žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai.

Kai streso būsena yra trumpalaikė, mūsų kūnas ją suvaldo ir praėjus „kovok ir bėk” būsenai, atsipalaiduoja. Tačiau, kai nuolatos patiriama daug įtampos, tai sekina organizmą ir galiausiai pasireiškia įvairiais simptomais.

Įtampos metu, žmogaus smegenys gamina streso hormonus: kortizolį, adrenaliną ir noredrenaliną. Jų pagalba, streso metu žmogus jaučia padidėjusį spaudimą, širdies ritmą, raumenų įtampą, išsiplečia akių vyzdžiai, suletėja kitų organų sistemų veikla. Taip yra todėl, kad žmogaus smegenys galėtų greičiau pasiruošti „kovoti” arba „bėgti”. Tačiau, žmogaus smegenys į ilgalaikę įtampą reaguoja kiek kitaip. Būtent nuolatinis buvimas stresinėje būsenoje turi didžiausią žalą žmogaus organizmui. Taigi, kas galiausiai atsitinka, kai pajaučiame, jog mūsų kūnas pats nebesusitvarko su stresu?

Ar esate kada patyrę vieną iš šių sveikatos sutrikimų, o galbūt žinote, kas skundžiasi dažnai pasikartojančiu širdies ritmo sutrikimu, virškinimo problemomis ar staiga pakitusiu svoriu, galvos skausmais (migrena), nemiga, nuovargis ir kiti, bet nuėjus pas gydytoją ir atlikus diagnostinius tyrimus, nerasta organizme jokių patologinių pakitimų?

Kinų medicinoje stresas siejamas su či energijos tekėjimo sutrikimu. Atsiradus ilgalaikiam stresui, či pradeda stagnuoti ir taip organizme susikaupia perteklinė energija. Laikui bėgant, stresas pasireiškia simptomais, žmogus organizme problemas ten, kur yra labiausiai pažeidžiamas. Tai paaiškina, kodėl patirdami stresą, mes jaučiamės skirtingai. Priklausomai nuo simptomų, streso sukeltas sveikatos problemas kinų medicina sprendžia mitybos, akupunktūros, masažo ir žolelių pagalba.

Ilgalaikio streso padariniai, kuriuos pajaučiame streso būsenai suintensyvėjus dažniausiai yra aiškūs, tačiau ne visada žinome ką daryti. Greitai randame pateisinimą, jog aplinkybės nuo mūsų nepriklauso arba stresas yra normali būsena, tačiau tiesa yra ta, kad stresas reaguoja į mus taip, kaip mes reaguojame į stresą. Ir tai yra puiki žinia, nes mes galime treniruoti šį sudėtingą susiraizgiusį raumenį. Tam, kad smegenys būtų labiau „mokytinos“, svarbu, tinkamai jomis pasirūpinti. Taigi, pasidalinsiu su jumis keletu naudingų patarimų, kaip galite padėti sau mitybos pagalba, daug pastangų nereikalaujančiomis priemonėmis.

Atkreipkite dėmesį į savo mitybos įpročius. Pilnavertė mityba yra labai svarbi užtikrinti gerai smegenų veiklai. Šiam raumeniui, kaip ir jūsų bicepsui, reikia statybinių medžiagų savo funkcijai palaikyti. Todėl, nepagailėkite savo organizmui maistinėmis medžiagomis praturtinto maisto. Pavyzdžiui, avokadai, juodas šokoladas ( >80%, siūlyčiau rinktis be cukraus, o su natūraliu Stevia saldikliu – tokį šokoladą perku Vynotekoje arba Norfoje), migdolai, anakardžio riešutai, moliūgų sėklos, grikių kruopos, dauguma pupelių ir špinatai. Šie produktai turi daug magnio ir vitamino B6, kuris reikalingas nervų sistemai palaikyti. Jeigu patiriate daug streso ar nerimo, didelė tikimybė, jog jūsų organizmą reikia papildomai aprūpinti maistinėmis medžiagomis. Išgerkite mėnesio trukmės kursą mineralų (elektrolitų – Mg, K, Ca, Na) ir pastebėsite, kaip smegenims gavus reikalingo maisto, sumažės nervingumas, pagerės miego kokybė ir darbingumas.

Jeigu jaučiate, jog nuolatinis stresas trukdo kognityvinę funkciją, sunku susikaupti arba dažnai skauda galva, siūlau išmėginti dviskiaučio ginkmedžio (Gingko Biloba) papildus. Tai visiškai natūralus augalas, kilęs iš Azijos ir šiai dienai yra plačiai vartojamas visame pasaulyje. Gingkmedis pasižymi daug gydomųjų savybių, tačiau labiausiai žinomas savo kraujotakos gerinimo poveikiu, kuris suteikia geresnį maitinimą smegenims.

Ašvaganda – vienas iš žinomiausių adaptogenų dėl savo naudos organizmui, dar žinomas kaip indiškasis ženšenis. Reguliuoja kortizolio kiekį organizme, mažina nerimą, ypač naudingas žmonėms patiriantiems antinkščių nuovargį (angl. – adrenal fatigue), sutrikusiai hormoninei veiklai. Šių papildų galima rasti internete, vaistinėje arba ekologiškų prekių parduotuvėje.

Mūsų smegenyse sintetinamas serotoninas yra neurotransmiteris gaminamas iš triptofano, kuris atsakingas už emocinį stabilumą ir miego kokybę. Serotonino daugiausiai randama virškinamajame trakte, todėl jo kiekis yra glaudžiai susijęs su maisto medžiagomis, kurias gauname per maistą. Todėl, siekiant palaikyti reikiamą serotonino lygį organizme, reikėtų reguliariai vartoti maisto produktus turinčius daug triptofano: vištiena, kalakutiena, tunas, lašiša, mocarela, parmezano, čedario sūris, avižos, bananai, kiaušiniai, taip pat sojų pupelės. Jeigu laikotės vegetariškos/veganiškos mitybos, tokiu atveju, rinkčiausi L-Triptofano papildus.

Be pilnavertės mitybos, mūsų organizmui taip pat svarbu turėti galimybę gerai pailsėti, tam, kad geriau suvaldyti stresą. Miegokite 7-9 valandas per parą, judėkite ir skirkite sau laiko, užsiimkite mėgstama veikla. Tai ne tik atpalaiduoja kūną, bet ir puikiai pravalo smegenis nuo „bug’ų“.

Nepasiduokite!

Ieva